žengti

žeñgti, -ia, -ė KBII155, K, I, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, OGLII336, KŽ; H, R, R94,317, MŽ, MŽ123,424, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL237, ŠT215,366,416 1. intr., tr. einant kelti koją: Žengiu, žangstau SD281. Atlankysiu visus, kurie puikaudami žengia per slenkstį SPII179. Jau jis žeñgia eit Dsm. Kai žengiaũ lėkt, i stvėrė koją sopėt Klt. Nuo tako žeñgsi, sniego virš kelių Krs. Atejau ir žengiù, tai kap nėriau nosia Pv. Kap žeñgs an akmenelio, kap duos ravan, kašelę po savim, i atsinešė tik penkius sveikus [kiaušinius] Švnč. Žeñgė par ravą, kaip virto dirvon Žl. Koją žengeĩ, i virsti, slidu Klt. Kuinai tau akėdami žeñgt nesistengia K.Donel. Par virvę nereikia žeñgt Mlk. Paskutinį kartą liūdnas slenkstį žengia rš. Per gulintį žmogų negalima žengt – jis neaugs LTR(Srj). Per šluotą žeñgt negalima [nėščiai moteriai] Srj. Neženk, svočiute, per slenkstį, per slenkstį – mano slenkstis šakotas LTR(Kš). | prk.: Žengia [silpnavalis] per kitų laimę, per lavonus J.Gruš. ║ tr. eiti (žingsnį): Koks te ejimas – žingsnį žeñgia ir stovi Klt. Pėsčias i žangsnio niekur nežeñgia, tai su dviračiu, tai su mašina Klt. Žeñga dar žingsnį ana sau kaip jauna Trk. Kur tik žengiu žingsnelį, vis ašarų upeliai LTR. ^ Žeñk žingsnį platų – mažiau nuplėši batų Jrb. 2. intr. einant kur patekti: Žeñk į vidų! K. Ženkit, meldžiamieji, į vidų! J.Jabl. Einu laisvai, žengdamà sa[vo] trobon Drsk. Tačiau staiga iššoksta durys, vidun svetimšalis naktinis žengia B.Sruog. Tiktai norėjo žengti į priemenę, girdi – už tvoros kaimynas kažin ant ko plūsta Ašb. Tas (kunigas) atejo, nedrįsdamas vienok žengti į kambarį, už durimis stovėdamas išklausė nusidėjimų ir išrišo M.Valanč. Trobon žengusi, pūkšteldavo į plačią geldą ledinio vandens, tik ką pasemto iš šulinio, ir prausėsi pasiūžčiodama J.Balt. Jis turėjo žengti į laivą SkvMr4,1. ║ artintis, prieiti: Šitaigi mes tave jau su kokia meile galėjome žengiančią sūnausp pralydėjome ir sakiojome tave nuog tolo, Merga pagirtoji DP617. Aaronas ir jo sūnūs tur anomis (kelnėmis) vilkėtisi, kad eis ing šėtrą tabernakulo alba altoriausp žengs BB2Moz28,43. Po tokia malda žengė ji stulpop, kuri buvo už galvų patalo BBJdt13,7. ║ prk. patekti: Prie realinės mokyklos būdavo dar vadinamoji rengiamoji klasė, kurioj mokslas truko vienerius metus, ir kas jos kursą gerai išeidavo, žengdavo į I klasę J.Balč. | Prie tėvo gyvos galvos, nežengdamas į sostą, gavai karūną Lenkijos J.Gruš. Dangun žengti B130. Viešpats dangun žeñgė KI417. Po tam kad žengė Ponas danguna, savuosius apaštalus ramino ir liepė viename mieste laukti, pakolei dvasią šventą nusiųsiu PK171. Tikim Jėzų dangun žengusį, dangų mums atvėrusį Mž296. O kad tai kalbėjo, atejo debesis, ir uždengė juos, ir išsigando, kad anys žengė debesin Ch¹Luk9,34. Ir kaip anys veizdėjo ing dangų jam žengiančiam, šitai du vyru stojose pas anus rūbuosu baltuosu, kuriuodu kalbėjo: vyrai Galilejos, ko stovite, veizdėdami ing dangų? VlnE73. | prk.: Malda širdes, ne nasro, žengia ing dangų DP538. 3. intr. judėti į priekį, eiti, žingsniuoti: Greitai žeñgia senutė Upt. Žeñga drąsiai [vaikas] kaip didelis Krš. Kas gi te teip žeñgia, ar ne dėdė? Skp. Kap duos didelis lietus, neseka nė glestert, nė žeñgt Rod. Žeñgia, jau žeñgia po biškiui vaikas Klt. Aštuonis devynis kilometrus su pienu žengu parduot Klm. Žengė kelis žingsnius ir sustojo J.Jabl. Praleisiu, ba tu žengì greičiau Šlvn. Kap aš tik žeñgt, tep mane riest Kpč. Žeñgiam jau, vaike! Dg. Žangus arklys žeñgia dideliais žingsniais J. Einu par laukelį, žengu ant kalnelio S.Dauk. Aš tik žengù, tik žengù, jei aš greičiau bėgu, i tas vagis [vejamas] greičiau End. Po mažo penkto[je] šešto[je] dieno[je] žeñgsi liuob visur kaip kumelė Krš. Ir kur einat, kur žeñgiat? Mrc. Kur eisi, kur žeñgsi, o namie geriausia Stk. I žeñk, ka kojų negal pakelti End. Ana žeñga i žeñga iš paskos Žr. Lapinas žengė su jaunąja aplinkui skobnių V.Krėv. Žengė žengė Mikutis per girias, o kaip nėra, taip nėra nei galo, nei krašto A.Vaičiul. Atsisveikinau, paėmiau lazdą į rankas, tarbą ant pečių ir žengiau į šio plataus pasaulio visai priešingą nuo Šaltuonos pusę J.Sav. Leidžias saulė už kalno, garsu, nėra vėjo! Žmonės ramūs sau žengia taku Mair. Kur žengęs, kur ėjęs, Petras apmaudais nesiliovė Žem. Kiti pradeda aplink jį (aukurą) žengti skrituliu, dešinėj pusėj – dešinėn, kairiojoj – kairėn Vd. Kur žengiu, ten ar vokietis su kryžiumi, ar lenkas V.Krėv. Davė jai saulė čeveryką, kad ji žengė, nužengė penkis šimtus mylių LB169. Kur eidami, kur žengdami, atminkime Pono mūsų Jėzaus Kristaus, jog jis mus mylėdams dėlei mūsų kentėjo BPII25. | prk.: Kaip sakė [tėvai], teip ir žeñgia [gyvenimas] Alks. I da kada karas bus, i vėl žeñgs par Lietuvą, matysi Pgr. Teip lietuviai žengė nu nelaimai į nelaimą S.Dauk. Mano ūkyje gyvenimas labai mizernai žengė J.Sav. Niekados nesitikėjau, kad mūsų sodietės taip norėtų žengti pirmyn, taisyti savo gyvenimą Pč. Čia mano išmanymas netoli žengia V.Kudir. Ir taip, paduodamos viena antrai ranką, žengsma keliu mylimosios literatūros Žem. Jaunas, gražus, galingo talento žengia šiandien Antanas Baranauskas vienoje gretoje su visų laikų įžymiausiais pasaulio rašytojais humanistais LKXIX24. Gentinis apšvietimas tiktai tėviškoje kalboje gal’ prigulinčiai pirmyn žengti, kitaip eina kaipo vėžio žingsniu A1884,331. Ji ryžosi žengti prieš motinos valią M.Katil. Rodos, girdi, kaip iš tyko žengia naktis, kaip ji migdo žemę J.Paukš. Matau, kaip tu [,Lietuva,] ateisiančiais laikais žengi laisva, didinga ir be sielvarto, be pančių J.Aist. Žeñkime su Christumi tąja valanda širdimi DP230. Su Christumi nežeñgia lepumas nei godas DP230. O galiausiai [reikia], idant iš tikros ir geros valios abi šali, žengianti ing malženstvą, apreikštų tatai tarnui Dievo, žodžiu Dievo pastiprinančiam malženstvą PK229. ^ Žeñgia kaip su ugnim (greitai) An. Žeñgia visur kai perkūnas Drsk. Senu taku kai kam žengti lengviau, negu praminti naują rš. 4. tr. prk. leisti, imti eiti (metus): Jau ketvirtus metus žeñga vyras (vaikaitis), matai koks jau Rdn. Sena, jau devintą [dešimtį metų] žengù Krš. 5. intr. prk. įeiti, pradėti: Kitus metus septinton [dešimtin] žengiù Str. Buvai tada žmogus skaisčioje jaunystėje, aš gi jau žengiąs į senatvę M.Katk. 6. intr. knibždėti: Teip jog upė žengs varlėmis, kurios išeis ir namuosna tavo ateis Ch2Moz8,3.

◊ (kieno) pėdomìs žeñgti sekti: Drąsiai stverkis už žemės darbo, ženk tėvelio pėdomis, darbuokis apie ūkį Žem.

per Rubikòną žeñgti kng. imtis kokio svarbaus darbo: Ir svarsto – ar žengti per Rubikoną rš.

prie altõriaus žeñgti tuoktis: Jei pri altõriaus žengì, remtai, tikrai, o daba vis skyrimos galvo[je] Krš.

[gãlo] žeñgsnio nežeñgti nieko nedaryti: Jis gãlo žeñgsnio nèžengė be štukės Lp. Aš be jų, be lazdų, ir žengsnẽlio nežengiù Sld.

žiñgsnio nežeñgsi visur; dažnai: Žiñgsnio nežengsì, vis dvaras dvarelis Skp.

[nė] žiñgsnio (žeñgsnio) nežeñgti

1. neiti, nesilankyti: Gerk, muškies, tik nežeñk žeñgsnio bažnyčion (apie ateistų veiklą) Drsk.

2. nieko nedaryti: Mozūrų kunigaikštis nė žingsnio nežengs be garbingo lenkų karaliaus pritarimo V.Krėv.

\ žengti; antžengti; apžengti; atžengti; dažengti; įžengti; išžengti; nužengti; pažengti; paržengti; peržengti; pražengti; prižengti; razžengti; sužengti; užžengti